2020 m. spalio – gruodžio mėnesiais Kaune vykusios urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“ sutelkė architektus, urbanistus, sociologus, gyventojus ir verslo atstovus Naujamiesčio vizijai sukurti. Kūrybinių dirbtuvių metu 4 komandos kūrė bendrą urbanistinę strategiją – urbanistines gaires. 

Dirbtuvių eigoje komandos susipažino su Kauno Naujamiesčiu, tyrinėjo jo vertybes ir identitetą, gyvybingumą, augimo galimybes. Į procesą įsijungė įvairių sričių ekspertai, miestiečiai, suinteresuotos šalys, vyko apskritojo stalo diskusijos, konsultacijos, vieši pristatymai. Lapkričio mėnesį dirbtuvės iš Kauno Architektų namų persikėlė į virtualią erdvę, tačiau tai nesutrukdė dalyviams parengti bendras Kauno Naujamiesčio plėtros urbanistinės gaires, kurios detalizuojamos konkrečiais pavyzdžiais bei galimais taktiniais žingsniais jų įgyvendinimui. 

Dirbtuvėse dalyvavo: komanda „Bauland” – Donatas Baltrušaitis, Agnė Dailidaitė, Paulius Kliučininkas, Justina Šerpetauskytė; komanda „Urbanozaurai” – Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras, Henrikas Gulbinas, Karolis Platakis; komanda „LAB” – Akvilė Brazauskaitė, Audinga Andruškevičiūtė, Linas Ūsas, Goda Pomeranceva ir komanda „MG-VL-TŠ”, kurią atstovavo Vytautas Lelys, Mantas Gipas, Tadas Šarūnas. Dirbtuves moderavo Tadas Jonauskis, Živilė Šimkutė ir Andrius Ropolas. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo gausi savanorių komanda: Agnė Jacunskaitė, Aistė Gaidilionytė, Eglė Kliučinskaitė, Lukas Jusas, Neringa Marcinkutė, Rasa Labunskaitė, Simona Reičiūnaitė, Sima Žagarinskaitė

10
URBANISTINIŲ
GAIRIŲ

1. GENIUS LOCI

Vietos identiteto išlaikymas. Per daug metų susiformavusio charakterio ir nuotaikos plėtojimas darant bet kokią intervenciją į aplinką. Naujų sprendinių grindimas įsiklausymu į nusistovėjusią aplinką ir jos gyvavimo tempą. Maži objektai taip pat svarbūs, kaip ir dideli.

URBANOZAURŲ komandos parinkta iliustracija: foto - VDM ir Vienybės aikštės vaizdas - aerofotografija, iki 1940, Antano Burkaus kolekcija

KODĖL?

Vietos dvasios išsaugojimas – tai garantas neprarasti ilgalaikės vertės.
Vietos dvasia Kauną skiria nuo kitų pasaulio miestų, tai papildo vietos gyvenimo įpročius ir kuria unikalų vietos charakterį. Esmė slypi už reprezentatyvių fasadų.

KĄ SIŪLOME?

Puoselėti kraštovaizdžio ir funkcijų įvairovę.
Atsisukti į kvartalų vidų – jis ne mažiau vertingas už išorę (gatvių užstatymą). Vidus pripildo išorę ir leidžia jai egzistuoti (gatvių užstatymas egzistuoja dėl kvartalų vidaus).
Apleistus statinius regeneruoti ne griaunant, bet remontuojant ar rekonstruojant.
Kvartalų vidinių erdvių mastelį pasitelkti kaip etaloną – trūkstami užpildai turi atsirasti nestambinant tūrių.
Paryškinti kvartalų siluetų turtingumą ir savitumą plėtojant kvartalus.
Erdvę papildo įvairiame aukštyje susipynusios funkcijos – turi būti išnaudojamas vertikalus planavimas.
Formuoti gamtinę įvairovę.

2. MIESTE MES NE VIENI

Ekologinės sistemos stiprinimas. Lietaus vandens surinkimo sistemų kūrimas ir jų panaudojimas bioįvairovei didinti. Upių regeneravimas, atkasimas ir integravimas į bendrą ekologinę sistemą. Saugoma šlaitų žaluma ir jungiama su kitomis žaliosiomis erdvėmis per žalias / mėlynas jungtis ar žaliuojančius stogus. Kuriamos gamtinės jungtys ir galimybės migruoti miesto faunai. Stiprinamas pasiruošimas klimato kaitos įtakai.

BAULAND | LAB komandų iliustracija

KODĖL?

Mieste gyvena ne tik žmonės, bet ir kitų formų gyvybė: augalija, gyvūnija. Šių formų gyvybė atlieka itin svarbų vaidmenį, nes gamtoje natūraliai susiformavę procesai yra efektyvūs, tvarūs, paprasti ir gali padėti miestams kovojant su karščio bangomis, potvyniais, sausromis, oro ir vandens tarša, klimato kaita ir kitomis problemomis. Tačiau Naujamiesčio teritorija patenka į nepakankamo geoekologinio kompensavimo zoną, joje neužtikrinama biologinė įvairovė, skurdi miesto žalioji ir mėlynoji infrastruktūra, fragmentuoti žali skverai, parkai, gatvės nesudaro vientisos ekologinės struktūros. Tokioje aplinkoje minėtiems natūraliems procesams vykti sunku, todėl šiuo metu negalime pasinaudoti jų teikiamais pranašumais, o, atsižvelgiant į klimato kaitos realijas, tai padaryti vertėtų.

KĄ SIŪLOME?

Kurti nenutrūkstančio gamtinio karkaso Naujamiesčio teritorijoje sistemą, žaliosiomis jungtimis susieti egzistuojančius gamtinio karkaso elementus (Nemuną, šlaitą, medžių alėjas, kiemus) ir naujai siūlomus gamtinius elementus. Žaliuosius koridorius formuoti kokybiškais želdiniais gatvėse ir ant stogų (pvz., „Akropolio“ stogo apželdinimas).

Kokybiški želdiniai yra neatsiejama viešųjų erdvių dalis, todėl žaliosios jungtys padėtų ir kuriant nenutrūkstantį žalių viešųjų erdvių tinklą, kad aikštės, alėjos, kiemai ir pėsčiųjų gatvės (Laisvės alėja, Gedimino, Maironio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus gatvės) būtų sujungtos į bendrą funkciškai gyvybingą sistemą.

Gyvybė neatsiejama nuo vandens, todėl siūlome Naujamiestyje suprojektuoti ir plėtoti tvarią lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sistemą. Priartinti Nemuną prie miesto, atidengti Girstupio upelį ir jį integruoti į Naujamiesčio struktūrą.

Įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, siekti antropogeninės ir gamtinės aplinkos pusiausvyros, biologinės įvairovės plėtros.

Įgyvendinti taktinio urbanizmo iniciatyvas, skatinti gerąsias bendruomenių iniciatyvas.

3. VISAVERTĖ SAVIVALDA

Remiantis ilgalaike vizija, planavimo procesai skirstomi etapais ir vykdomi nuosekliai, kompleksiškai. Atsižvelgiama į visą miestą ir skiriamas dėmesys vietoje kuriamai kokybei – gatvių, pastatų sprendiniams. Bendruomenės ir specialistai turi teises ir pareigas dalyvauti sprendžiant, kas saugoma, plėtojama, stiprinama ar reguliuojama. Palaikomos bendruomenių, specialistų ir kitos iniciatyvos.

BAULAND komandos iliustracija

KODĖL?

Savivalda gali ginti viešąjį interesą ar inicijuoti progresyvius miesto projektus, tačiau to beveik neįmanoma įgyvendinti be pačių gyventojų pastangų, žinių ir nuomonės. Tad nuolatinis savivaldos darbas su miestiečiais turėtų tapti esmine planavimo dalimi. Įtraukiant skirtingus žmones su skirtingais požiūriais itin svarbūs tampa planavimo ir įgyvendinimo etapai, aiški struktūra ir nuoseklumas. Svarbiausia – nuoseklus planavimo procesas. Taip pat savivalda nėra pajėgi aprėpti visų miesto temų, tad susitarimą galima pasiekti derinant neformalias iniciatyvas ir įstatymus bei planavimo dokumentus.

KĄ SIŪLOME?

Planavimo procesą organizuoti skirtingais masteliais: miesto, rajono, bloko. Kiekviename lygmenyje pirmenybę teikti bendradarbiavimu paremtiems projektams. Skatinti PPP („public private partnership“) modelį, įtraukiant platesnį suinteresuotų šalių ratą plėtojant Naujamiestį. Inicijuoti regeneracijos ar plėtros projektus vertingoje paveldo aplinkoje suinteresuotų šalių (savivaldybės ir privačių dalyvių) partnerystės pagrindu.


Planavimo ir įgyvendinimo procesus detalizuoti etapais. Kiekvienas etapas turėtų įgyvendinimo tikslus, terminą ir atsakingus bei suinteresuotus dalyvius. Pirmiausia siūlome Naujamiesčio teritoriją priskirti prie prioritetinių regeneruojamų teritorijų Kauno miesto bendrajame plane. 


Planavimą organizuoti nuolat viešinant procesus ir rezultatus. Ypač ankstyvuose planavimo etapuose viešinti procesą ir įgalinti institucijas, plėtotojus, vietos bendruomenes, siekiant išvengti didelių konfliktų ateityje. Suformuluoti ir viešai deklaruoti pagrindinius viešus savivaldos principus.

4. GYVENTOJŲ ĮGALINIMAS

Norint pasiekti kokybišką Naujamiesčio teritorijos raidą, reikalingos priemonės, įgalinančios gyventojus dalyvauti darnioje jų kaimynijos vietokūroje. Turi būti siūlomi tokie mažo mastelio erdvinių problemų sprendiniai, kurie būtų lankstūs ir jautrūs vietos specifikai. Jais turėtų būti sprendžiami lokalūs konfliktai, mainais sukuriant didesnę šių mikroteritorijų vertę miestui.

MG+VL+TŠ komandos iliustracija

KODĖL?

Naujamiesčio teritorijoje gausu vietų, kuriose konfliktiškai susipina atskirų gyventojų ir savininkų interesai. Tai trukdo pagerinti iki galo neišplėtotų kvartalų kokybę. Tam reikia suderinti šiuos sudėtingai susipynusius privačius interesus. Šiuo metu nėra tokių miesto politikos priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti, kad savivalda, įsitraukdama į tokių situacijų sprendimą, atlieptų viešuosius interesus ir galėtų suteikti naudos tiek vietos gyventojams, tiek visam miestui. Be miesto įsitraukimo spręsdami tokius konfliktus vietos gyventojai nesijaučia galintys daryti matomą įtaką jų artimiausiai aplinkai ir yra linkę susitelkti į smulkius taktinius žingsnius, iki galo neišnaudojančius jų vietos potencialo.

KĄ SIŪLOME?

Parengti viešosiomis lėšomis finansuojamų sprendinių paketą („Kvartalaizerį“). Juo būtų padedama spręsti šias konfliktiškas situacijas taip, kad atskiros konflikto šalys galėtų efektyviai panaudoti žemę ir statinius. Kartu būtų gerinama aplinkos kokybė ir priimami miesto pasirinktai Naujamiesčio vizijai palankūs žemės panaudojimo sprendimai. Svarbi šio sprendinių derinio ypatybė yra lankstumas – gyventojai turėtų galimybę patys rinktis, kiek ir ko jiems reikėtų atsisakyti, kad gautų miesto jiems siūlomą ir kartu viešąjį interesą atliepiančią naudą. Taip būtų pasiekti miestui palankūs sprendimai, kuriais gerbiama privati nuosavybė, atsižvelgiama į istorines sklypų ribas.

5. SUPER SKAIDRŪS BLOKAI

Naujamiestyje gausu sustojusios urbanizacijos kvartalų, kurių atvėrimas miestui padidintų aplinkinių teritorijų gyvybingumą ir gyvenimo kokybę. Čia svarbu užstatymo intensyvumą ir funkcijų įvairovės didinimą derinti su unikalia vietos dvasia ir gyventojų poreikiais. Taip galima pasiekti naują urbanistinę ir architektūrinę kokybę.

URBANOZAURAI | MG+VL+TŠ komandų iliustracija

KODĖL?

Šiuo metu Naujamiesčio kvartalai primena unikalų, spontaniškai susiklosčiusį, bet chaotišką urbanistinį audinį. Iki dabartinės situacijos prieita skirtingais laikotarpiais priimant gana prieštaringus miesto plėtros sprendimus. Naujamiesčio kvartalų kiemuose daugeliu atvejų yra ribotos galimybės praeiti ar pravažiuoti. Kvartalų viduje dažnai trūksta aiškiai suformuotų bendruomeninių erdvių, jų intensyvumas ir gyventojų skaičius yra per mažas, norint sukurti gyvybingo miesto jauseną. Naujamiesčio kvartalų daugiasluoksniškumas unikalus tuo, jog juose galima suvesti labai skirtingus interesus, sukurti unikalią miestiečių bendravimo, bet ne konflikto, terpę. Tai vietos, kuriose galima pasiekti unikalią gyvenimo ir veiklos kokybę, labai skirtingas funkcijas priartinant prie žmogaus.

KĄ SIŪLOME?

Siūlome panaudoti šias teritorijas miesto gyvybingumui stiprinti atsižvelgiant į jų dabartinį kontekstą – materialinį ir socialinį daugiakultūriškumą. Šių procesų kokybė turėtų būti užtikrinta įgalinant esamus ir būsimus kvartalų gyventojus siekti sutarimo dėl bendrų architektūros kokybės standartų ir bendro gyvenimo kaimynystėje būdų. Kvartalai turėtų būti puoselėjami didinant jų fizinę ir socialinę vertę, įvedant papildomų funkcijų, kurios sujungtų kvartalus su likusiu miesto audiniu, bet derėtų su dabartiniais erdvės naudojimo būdais, išsaugotų „kaimas mieste“ fragmentus, patrauklų vieša – privatu santykį, suteiktų galimybes vietos gyventojams savo automobilius parkuoti neapkraunant kvartalų vidaus. Siūlant naujus užstatymo projektus turėtų būti vengiama sustambinti statinius – turėtų būti atsižvelgiama į esamą mastelį ir vietos konteksto kalbą. Šios vertės turi būti atveriamos kitiems miesto gyventojams stiprinant vidinę kvartalų struktūrą ir lengvinant praeinamumą.

6. ĮKRAUTAS PAVELDAS

Įvairi, stipri ir universali, draugiška aplinka (gerbiant gyventojus, bet įsileidžiant ir lankytojus), kvartalų užstatymo tvarkymas, remiantis kokybės kriterijais. Neformalių takų įženklinimas. Egzistuojančių perėjimų rekonstravimas su alternatyviu pėsčiųjų tinklu, įtraukiant kiemus į bendrą tinklą. „Vieša – pusiau vieša – privatu“ modelio ištobulinimas kvartaluose. Esamų pastatų, net ir ūkinių, įveiklinimas suteikiant naujų funkcijų, bet nestambinant jų mastelio, pramoninių pastatų konversijos – pramonės teritorijos konversija. Automobilių sukoncentravimas vertikaliose saugyklose, nuo jų atlaisvintų teritorijų humanizavimas ir apželdinimas, siekiant padidinti gyvenimo ir darbo komfortą, taip pat sukurti patogią terpę florai ir faunai.

URBANOZAURŲ komandos iliustracija

KODĖL?

Tai yra nacionalinis turtas.
Tai formuoja ir palaiko valstybės savimonę ir savivertę.

KĄ SIŪLOME?

Saugoti autentiką, puoselėti jos naudojimą.
Rūpintis ne tik didelių, bet ir mažų autentiškų objektų verte.

7. VERTIKALUS GYVYBINGUMAS

Miestovaizdžio ir kraštovaizdžio įvairovė. Apleistų erdvių regeneravimas, dėmesys atviroms erdvėms, pirmų aukštų funkcijoms, pastatų vertikaliajai įvairovei. Formuojama gamtinė įvairovė.

BAULAND komandos iliustracija

KODĖL?

Planuojant teritorijas itin svarbu atkreipti dėmesį į vertingas socialinės įvairovės, neformalių gyventojų iniciatyvų, miestovaizdžio ypatybes, kurioms įtaką daro gamtinių elementų ir pastatų aukštis ir veiklų įvairovė skirtinguose aukštuose. Pastatų ir vietos gyvybingumą galima užtikrinti skirtingas veiklas įkūrus skirtinguose aukštuose. Nors Naujamiestis pasižymi išraiškingu miesto siluetu, neišnaudoja šių charakteringų ypatybių. Planuojant nedaug dėmesio skiriama pirmų aukštų ir pėsčiųjų aplinkos gyvybingumui, žmogiškam masteliui kurti.

KĄ SIŪLOME?

Stiprinti esamą urbanistinę struktūrą, kurios pagrindinė ašis būtų Laisvės alėja ir Vytauto prospektas. Stiprinti funkcinius ryšius šiaurės–pietų kryptimis įveiklinant Nemuno pakrantę ir šlaitus. Tikslas – stiprinti Naujamiesčio urbanistinę struktūrą ir jos gyvybingumą, sukurti stiprią Kauno senamiesčio ir Kauno stoties jungtį.

Kauno Naujamiestyje stiprinti urbanistinės struktūros gyvybingumą didinant vietos gyventojų aktyvumą ir funkcinių veiklų įvairovę. Siūloma įveiklinti kultūros paveldo pastatus ir aktyvinti pastatų pirmus aukštus.

Regeneruoti ir kurti gyvybingą 24/7 Kauno stoties teritoriją – ją plėtoti kaip įvairiarūšio transporto mazgą, traukinių stotį, autobusų stotį ir miesto viešąjį transportą sujungiant į efektyvią susisiekimo sistemą. Išnaudoti projekto „Rail Baltica“ teikiamą potencialą, regeneruoti apleistos pramonės teritorijas.

8. ĮVAIROVĖ EKONOMINIAM GYVYBINGUMUI

Naujamiesčio teritorijoje gausu ekonominės restruktūrizacijos žaizdų, o jo teritorijos galimybės nėra iki galo panaudojamos miestui ekonomiškai augti. Planuojant ekonominį gyvybingumą turi būti atsižvelgiama į rajono socialinę įvairovę, ekonomines veiklas. Ekonominį gyvybingumą skatinantys sprendiniai formuojami atsižvelgiant į rajono naudotojų socialinius portretus.

MG+VL+TŠ komandos iliustracija

KODĖL?

Naujamiestyje gausu ekonominės restruktūrizacijos žaizdų, taip pat apleistų teritorijų, kurios buvo planuojamos pagal centralizuotos planinės ekonomikos principus. Šios teritorijos neatitinka postindustrinės ekonomikos daugiaveikliškumo, orientacijos į paslaugas arba į aukštos pridėtinės vertės gamybą. Norėdami išnaudoti šios teritorijos potencialą miestui ekonomiškai augti, turime išlaikyti čia jau egzistuojančių ekonominių veiklų įvairovę ir sudaryti galimybių atsirasti naujoms veikloms. Todėl plėtodami šias teritorijas turėtume atsisakyti monoindustrinio požiūrio į ekonominį gyvybingumą. Toks požiūris į miesto ekonomiką, nors netiesiogiai, vis dar dažnas – pridengiamas šiuo metu populiariomis vienintelės „proveržio“ šakos paieškomis ar klišiniu požiūriu į „aukštųjų technologijų“ pramonės poreikius.

KĄ SIŪLOME?

Planuojant Naujamiesčio teritorijas ir ekonominį gyvybingumą stiprinti turinčius sprendinius, į teritorijas ir gyvybingumo prielaidas turime žvelgti ne per skirtingų ekonomikos šakų įsivaizduojamus poreikius, bet per į šias ekonomines veiklas įsitraukusių specialistų miesto patirtis. Ekonominiam gyvybingumui užtikrinti svarbūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai, kurie socialiniais ryšiais susiję su aktyviai dalyvaujančiais kuriant miesto ekonomiką. Svarstant teritorijos sprendinius turi būti atsiremiama į Naujamiestį naudojančių skirtingų socialinių grupių personas – socialiniais tyrimais grįstus Naujamiesčio gyventojų ar jo lankytojų socialinius portretus, kuriuose atsispindi skirtingi ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių asmenų lūkesčiai, neatliepti poreikiai ar nesukurtos galimybės.

9. UPIŲ IR MIESTO DRAUGYSTĖ

Nemuno, Girstupio atsigręžimas į miestą. Daugiafunkcis upės prieigų įveiklinimas, siekiant pritraukti žmon leisti laiką, projektai, susiję su upės veiklomis, keltu, vandens transportu ir t. t.

LAB komandos iliustracija

KODĖL?

Kaunas yra upių miestas. Naujamiestyje teka net dvi upės – Nemunas ir Girstupis. Girstupio upelis jau kurį laiką yra „palaidotas“ po žeme. Upės krantinėse nėra žmonių traukos taškų, jos nepritaikytos renginiams – tėra kaip tranzitinė transporto gija. Mieste neišnaudojamas vandens, kaip poilsio zonos, transporto, verslo, turizmo, kultūros, paslaugų ar kitų veiklų, potencialas.
Patekti prie Nemuno trukdo aštuonių, o vietomis net dešimties juostų Karaliaus Mindaugo prospekto transporto koridorius.

KĄ SIŪLOME?

Siaurinant Karaliaus Mindaugo prospektą, upę sugrąžinti miestui. Kurti viešąsias erdves prie vandens, veiklas ir scenarijus Nemune bei jo kanalo pakrantėje. Girstupio upelį atverti visuomenei, visapusiškai interaktyviai integruoti į miesto audinį. Teikti prioritetus pėstiesiems, tvarioms transporto priemonėms, automobilių dalijimosi paslaugoms („Car Sharing“) ir viešajam transportui, įtraukti vandens transportą kaip alternatyvą judėti mieste.

10. VARTAI Į IR IŠ MIESTO

Multimodaliniai atvykimo taškai kuriant efektyvią transporto judėjimo strategiją, automobilių parkavimas P&R. Transporto ir pėsčiųjų judėjimo gerinimas, teikiant pirmenybę pėstiesiems ir tvarioms transporto priemonėms. Autobusų ir traukinių jungties stiprinimas. Kauno stotis kaip multimodalinis mazgas. Rail Balticos“ potencialo įveiklinimas.

LAB komandos iliustracija

KODĖL?

Projektas „Rail Baltica“ sugrąžina Kaunui seniai turėtą ryšį su Europa. Tai ne tik suteikia daug galimybių, bet ir kelia naujų iššūkių Naujamiesčio ir viso Kauno plėtrai verslo, gamybos, turizmo, paslaugų ir kitomis kryptimis.

Autobusų ir geležinkelio stotys yra nutolusios viena nuo kitos ir nesudaro vientiso, paprasto transporto mazgo įvaizdžio, leidžiančio atvykus sklandžiai judėti toliau.

KĄ SIŪLOME?

Strateginėse centro vietose įrengti įvairiarūšio transporto atvykimo taškus, kuriant efektyvų transporto judėjimo tinklą, taip pat įdiegti automobilių parkavimo sistemą „Statyk ir važiuok“ („Park and Ride“), taip siekiant sumažinti automobilių srautus Naujamiestyje. Pagerinti transporto ir pėsčiųjų judėjimo galimybes, teikiant pirmenybę pėstiesiems ir tvarioms transporto priemonėms. Stiprinti autobusų ir traukinių stočių jungtį. Kauno stotį projektuoti kaip multimodalinį – europinės reikšmės – transporto mazgą. Maksimaliai išnaudoti „Rail Balticos“ potencialą.

Dirbtuvių akimirkas užfiksavo Henrikas Gulbinas